Yra riedučiai naudingi norint netekti riebalų

Specialių dietų, pašalinančių sankaupas iš klubų, nėra. Galima sugalvoti daug tokių pratimų tiek namams, tiek biurui: daug kartų atsistoti nuo kėdės ir vėl atsisėsti, pakelti daiktą nuo grindų, padėti ant aukštai įtaisytos lentynos, o paskui — vėl ant grindų ir taip toliau; netgi stovėjimas nejudant tiesiai, atlošus pečius, įdarbina įvairias kūno dalis.

Kiek reikia sportuoti, norint išlikti sveikam? Kokie pratimai geresni?

Sveikų riebalų nuostoliai per mėnesį Maitinimo režimas

O ar galima apsieiti be sporto? Tačiau tyrimai tokio požiūrio nepatvirtina.

Kiek reikia sportuoti, norint išlikti sveikam? Kokie pratimai geresni? O ar galima apsieiti be sporto?

Kaip žinia, fizinis aktyvumas gerina sveikatos būklę. Jis naudingas širdies raumeniui ir mažina jo ligų atsiradimo riziką, padeda tvirtinti kitus raumenis, o taip pat kaulus ir imunitetą, išlaikyti lanksčiu sąnarius, kontroliuoti svorį, gerina miegą, psichologinę būklę, savivertę; be to, kūno treniravimas naudingas ir protui.

Vasara - sporto metas!

Tačiau kaip dažnai ir kaip intensyviai reikia sportuoti, kad visi šie teigiami efektai pasireikštų? Čia vertinimai išsiskiria.

  1. Vasara - sporto metas!
  2. Kaip prarasti šoninius riebalus kai esate nėščia

Kai kas sporto salėse praleidžia 5 — 6 vakarus per savaitę ar užsiima joga dukart per dieną. O kai kas kūno rengybos klubus aplanko 1—2 kartus per savaitę ir dažniau tenai pasirodyti neprisiverčia. Vieni kasdien bėgioja po pusvalandį, kiti labiau linkę sportuoti rečiau, bet rimčiau, užguldami treniruoklius po 3 valandas.

5 garantuoti triukai, kaip numesti svorio be dietų

Kas gi teisus ir kokia apkrova būtina mokslo požiūriu? Štai ką derėtų žinoti apie žmogaus fizinio aktyvumo poreikius. Ar reikia treniruotis kuo daugiau?

Tyrimai vis dažniau rodo, kad norint būti sveikam, visą laisvą laiką sportui skirti nebūtina. Vienas ilgas eksperimentas Didžiojoje Britanijoje parodėkad ribota apkrova netgi naudingesnė už intensyvią. Gydytojai beveik 10 metų stebėjo 1,1 mln.

Deginimas riebalų dėl biudžeto

Paaiškėjo, kad tarp vidutiniškai aktyvių dalyvių infarkto, insulto ir kraujagyslių užsikimšimo rizika buvo gerokai mažesnė, nei neaktyvių. Tačiau paaiškėjo, kad tos pačios rizikos padidėjo toms, kurios treniruodavosi dažniau nei 2—3 kartus per savaitę.

Mokslininkai priėjo prie išvados, kad didžiausią naudą širdžiai ir kraujagyslėms teikia arba nedidelės apkrovos vaikščiojimas, darbas sode ar namuose 4—6 kartus per savaitę arba aktyvesni užsiėmimai į šią kategoriją pateko visos verčiančios prakaituoti ir širdies rimtą spartinančios veiklostačiau darant dviejų trijų dienų pertraukas.

  • Sunku atsikratyti pilvo riebalų?
  • Ką valgo vienuoliai?

Danijos mokslininkai irgi pranešė apie didesnių apkrovų žalą. Jie padarė išvadą, kad aktyviai bėgiojantys dažniau nei tris kartus per savaitę ir bendrai tam skiriantys 4 valandas ir mirti rizikuoja taip pat nuo bet kokių priežasčių per visą 12 metų stebėjimo laikąkaip ir beveik nesikeliantys nuo sofos.

Danijos tyrėjų nuomone, optimalus įvertinant mirčių statistiką bėgimas yra ne dažniau nei 3 kartus per savaitę, iš viso 1—2,4 valandas, o tempas turi būti lėtas arba vidutinis. Šių ribų viršijimas mirties riziką padidina.

yra riedučiai naudingi norint netekti riebalų

Šio tyrimo nereikėtų vertinti kaip veikimo nurodymų: pavyzdžiui, autoriai neatsižvelgė į tai, kad patyrusiems bėgikams treniruotis valandą daug lengviau, nei nepatyrusiems, todėl vargu ar mirtingumą galimą tiesiogiai susieti su bėgimo intensyvumu; tačiau skirtumas tarp nejudraus ir aktyvaus gyvenimo būdo akivaizdus netgi tada, kai apkrovos nedidelės.

Ar galima apsieiti be sporto?

yra riedučiai naudingi norint netekti riebalų

Fizinis aktyvumas nebūtinai reiškia sportavimą. Ir pirmu ir antru atveju tyrėjai užfiksavo atvirkštinę koreliaciją tarp judėjimo ir mirties tikimybės. Retkarčiais laisvalaikiu sportavusieji tokių rodiklių nepasiekė. Kiek reikia sportuoti?

Tyrėjų patvirtintas sveikatos palaikymui būtinas fizinis krūvis suaugusiems žmonėms yra minučių vidutinio aktyvumo arba 75 minutės intensyvių treniruočių per savaitę. Vidutinis krūvis, tai aktyvus ėjimas, važiavimas dviračiu lygia ar kiek kalvota vietove, važinėjimasis riedučiais, vaikščiojimas raižyta vietove, vandens akrobatika, tinklinio ar krepšinio žaidimas. Intensyvi treniruotė — bėgimas, greitas plaukimas, futbolas, ledo ritulys ar regbis, šokinėjimas šokdyne, kovų menai, lauko tenisas ir t.

yra riedučiai naudingi norint netekti riebalų

Tad, priklausomai nuo apkrovos, pakanka mankštintis kiek daugiau nei 10—20 minučių per dieną. Papildomai ekspertai dar rekomenduoja 2—3 kartus per savaitę atlikti pagrindinių raumenų grupių jėgos pratimus; tokie pratimai gali būti ne tik hantelių kilnojimas, bet ir specialių elastinių kūno rengybos juostų naudojimas, joga, prisėdimai ir intensyvus darbas sode — žemės kasimas, sniego valymas.

Ar numesite svorio būdami blogi?, Ką valgo vienuoliai? Visas meniu. Geriausias būdas numesti svorio

Kaip teisingai paskirstyti krūvį? Užtenka vienos ar dviejų treniruočių po 2 valandas, ar geriau būtinąsias minučių suskirstyti į trumpas atkarpas, kurias nesunku atlikti ir darbo metu? Vieningos nuomonės, kaip būtent reikėtų paskirstyti fizinį aktyvumą, nėra, tačiau dauguma ekspertų ragina susitelkti į apkrovos reguliarumą.

Yra nemažai duomenų, patvirtinančių, kad būtent dažnas ir trumpas aktyvumas teikia daugiau naudos, nei ilgos treniruotės.

14 geriausių būdų greitai sudeginti riebalus - Deginimas riebalų dėl biudžeto

Kaip rašo WebMD portalas,neilgos, bet reguliarios aktyvumo sesijos taip pat padeda mažinti kraujo spaudimą, sumažinti kūno svorį ir netgi gali padėti rūkoriams ilgiau išsilaikyti nuo rūkymo. Tyrime dalyvavo daugiausiai nejudraus gyvenimo būdo suaugusieji; per du mėnesius, nepriklausomai nuo aktyvumo trukmės, pagerėjo jų VO2 max, rodikliai, spaudimas, organizmo riebalų ir raumenų proporcija ir kt. Kitas eksperimentas irgi patvirtinokad 10 aktyvių pasivaikščiojimų po 3 minutes sistolinį kraujo spaudimą sumažina maždaug taip pat, kaip ir 30 minučių žygiavimas.

Kai kurie specialistai tokius trumpus aktyvumo periodus vertina neigiamai — pasak jų, taip sudaromas pojūtis, kad pratimams galima yra riedučiai naudingi norint netekti riebalų minimalų laiką ir vis viena gauti norimą efektą, o tai, savo ruožtu — tiesus kelias į bendros treniruočių trukmės trumpėjimą. Todėl ekspertai skatina fizinio aktyvumo trukmę skaidyti į ne trumpesnes, nei 10 minučių atkarpas.

Ar numesite svorio būdami blogi?

Beje, pagrindinė idėja išlieka — bet kiek aktyvumo geriau, nei jokio. Tačiau verta siekti mankštintis bent jau po 5-ias, o dar geriau, po 10 minučių, — sako kūno rengybos trenerė Suzy Šina. Apie tai — kad 10 minučių sesijos geriau, nei visiškai trumpučiai pasimankštinimai, — kalba ir PSO; organizacija ragina savaitinį krūvį padalinti kuo tolygiau.

Jeigu sportui skirtas laikas griežtai yra riedučiai naudingi norint netekti riebalų, vertėtų išnaudoti savo 10—20 minučių pratimams, mankštinantiems kelias stambias raumenų grupes iš karto, — tai yra tokius, kuriuose dalyvauja kelios kūno dalys. Galima sugalvoti daug tokių pratimų tiek namams, tiek biurui: daug kartų atsistoti yra riedučiai naudingi norint netekti riebalų kėdės ir vėl atsisėsti, pakelti daiktą nuo grindų, padėti ant aukštai įtaisytos lentynos, o paskui — vėl ant grindų ir taip toliau; netgi stovėjimas nejudant tiesiai, atlošus pečius, įdarbina įvairias kūno dalis.

Jeigu jūsų kasdienė aktyvumo porcija yra vaikščiojimas pavyzdžiui, nuo stotelės iki darbogalima padidinti tempą; jeigu per dieną tenka ko nors lenktis ar siekti ar atlikti bet kokius kitus pasikartojančius veiksmuspasistenkite atlikti daugiau judesių per tą patį laiką. Bendros fizinio aktyvumo taisyklės tokios: atsiminkite, kad mankštintis būtina visiems, tačiau nesistenkite ginti save į sporto salę per prievartą. Tyrėjai nurodokad krūvį naudinga didinti iki minučių per savaitę vidutinio aktyvumo veiklos arba minučių aktyviostačiau tuo pačiu ekspertai ragina įsiklausyti į savo kūną ir norus.

yra riedučiai naudingi norint netekti riebalų

Persitempimas gali sukelti fizinių rodiklių prastėjimą, psichologinį perdegimą, susidomėjimo yra riedučiai naudingi norint netekti riebalų praradimą, nuotaikos kaitą ir suirzimą, kūno skausmus, fizinį ir protinį nuovargį, nemigą ir apetito praradimą. Kad to nenutiktų, reikėtų pasirinkti tokią veiklą, kuri maloni ir apkrauti save adekvačiai.

Harvardo universiteto Medicinos mokyklos rekomendacijose nurodoma, kad esant normaliai apkrovai, žmogus turi jausti pulso padažnėjimą ir negalėti dainuoti, tačiau neturi jausti skausmo krūtinėje ir nebegalėti kalbėti. Geriausia — kaitalioti veiklą, mainyti sportinius ir nesportinius krūvius ir stengtis juos įtaikyti į savo grafiką taip, kad fiziniai pratimai būtų ne atskiras įvykis, o kasdienybės dalis.

Solomonova World Press skilties redaktorė republic.