Idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis

Nesportuojančių paauglių ir sportininkų savęs vertinimo ir agresijos rūšių raiška sportuojančių dziudo ir kontrolin se grup se. Aukštesnis balas atskleidžia didesnę asmens agresiją.

Tiesą sakant, žmonės, laikęsi idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis mažai angliavandenių turinčios dietos, per dieną sudegindavo vidutiniškai kalorijomis daugiau negu riebalus riboję dietininkai toks kalorijų kiekis yra sudeginamas gana intensyviai mankštinantis ir maždaug kalorijų daugiau negu žemo glikeminio indekso dietos laikęsi dalyviai.

Kitaip tariant, skirtingai nei kitos dietos, ketogeninė mityba nesulėtina medžiagų apykaitos, todėl jūs galite valgyti normaliais kiekiais, nepriaugdami svorio. Jaučiate per didelį alkį. Taip, ši formulė padeda atsikratyti kilogramų. Iš pradžių.

Tačiau vėliau nutinka kažin kas, ko nesitikėjote. Metant svorį, jūsų organizmas persijungia į badavimo režimą ir imasi atsakomųjų priemonių, kad sustabdytų tolesnį svorio kritimą. Kuo daugiau svorio netenkate, tuo aršiau jūsų organizmas priešinasi. Ir jo taktika yra žiauri. Jūsų medžiagų apykaita smarkiai sulėtėja, o jūsų savisaugos sistema pradeda gaminti daugybę stiprių alkį ir sotumą reguliuojančių hormonų.

Kraujyje padaugėja grelino, alkio hormono, todėl sustiprėja noras valgyti ir atsiranda potraukis kaloringiems, daug angliavandenių turintiems skanėstams.

O leptinas, hormonas, atsakingas idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis sotumo jausmą, išsiskiria ne taip greitai, todėl net ir suvalgę daug maisto, jaučiatės alkani. Sotumo jausmui susilpnėjus, o apetitui išaugus, kiekviena diena tampa mūšiu; jūsų organizmas nesąmoningai verčia jus valgyti, o jūs beviltiškai bandote priešintis. Štai kodėl net 95 proc. Jei kovojate su savo organizmu, neišvengiamai pralaimėsite.

Kodėl ketogeninė dieta yra kitokia: vienas nuostabiausių mano ketogeninės dietos aspektų yra tas, kad ji neleidžia kilti alkio jausmui.

Pacientai negali atsistebėti, kokie sotūs jie jaučiasi, laikydamiesi šios dietos. Vienas valgis pasotina juos trims ar keturioms valandoms. Padidinus suvartojamų riebalų kiekį, apsisaugoma nuo nuolat graužiančio alkio, nes riebalai yra ilgiau virškinami; energija išsiskiria tolygiau — ji staigiai nepadidėja ir nesumažėja, kaip atsitinka, virškinant gliukozę. Panašu, kad tuomet, kai energijai gauti organizmas degina riebalus, o ne angliavandenius, yra išvengiama grėsmės, jog jis pereis į badavimo režimą.

Nuolatinis kalorijų skaičiavimas vargina ir verčia galvoti apie tai, ko netenkate. Nuo tada žmonės, matydami, kiek kalorijų yra konkrečiame produkte, pradėjo jas skaičiuoti bei mažinti. Dietas imta tapatinti su ribojimu, atsisakymu ir netekimu, todėl jos skatino atrasti nenumaldomą potraukį maistui. Nenuostabu, kad toks baudžiantis požiūris nėra tvarus, o kalorijų skaičiavimas netgi pražūtingas — jis skatina vengti sveikųjų riebalų šaltinių, kadangi riebalai turi daugiau kalorijų 1 grame yra 9 kcal už angliavandenius 1 g yra 4 kcal.

Daugelis žmonių, kurie pernelyg koncentruojasi į kalorijas, daro klaidą, vietoj sotumo suteikiančių riebalų rinkdamiesi daug angliavandenių ir mažai kalorijų turintį perdirbtą maistą. Ir štai kas tada nutinka: perdirbti angliavandeniai yra greitai suskaidomi į cukrų, todėl organizme išsiskiria daugiau insulino, kasos gaminamo hormono, kuris reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje.

Insulinas verčia organizmą saugoti kalorijas riebalų pavidalu. Taigi, kuo daugiau vartojate nekaloringų angliavandenių, tuo daugiau riebalų sukaupiate. Kodėl ketogeninė dieta yra kitokia: ji visiškai nesikoncentruoja į kalorijas. Daug sveikų riebalų ir mažai angliavandenių turintys maisto produktai yra sotūs, todėl jūs natūraliai suvartojate tinkamą kiekį kalorijų ir be jokių pastangų metate svorį.

Labai svarbus ir tas faktas, kad riebalai neskatina insulino išsiskyrimo. Mums buvo tvirtinama, jog visos kalorijos yra vienodos, bet tai netiesa. Saldus avižinių dribsnių batonėlis ir saujelė riešutų turi tiek pat kalorijų, tačiau cukraus gausus batonėlis smarkiai padidina insulino kiekį kraujyje, o riešutai ne.

Valgydami daugiau riebalų, jūs iš tikrųjų daugiau jų sudeginate ir mažiau sukaupiate. Argi prarasti pilvo riebalų moteris ne šaunu? Valgote netinkamus produktus. Šios iš pasalų veikiančios medžiagos sutrikdo hormonų pusiausvyrą, todėl numesti svorio ir jo nebepriaugti tampa daug sunkiau. Dirbtiniai saldikliai, tokie kaip aspartamas ir sacharinas, mononatrio glutamatas dažnai naudojamas kinų virtuvėje ir daug fruktozės turintis kukurūzų sirupas irgi patenka į šią kategoriją.

Tačiau net sveiki produktai gali sukelti bėdų. Įprastu būdu užaugintuose vaisiuose ir daržovėse gausu pesticidų ir fungicidų, kurie sutrikdo hormonų veiklą ir skatina nutukimą.

Kodėl ketogeninė dieta yra kitokia: į mano mitybos planą įtraukti tik sveiki, gryni, chemikalų neturintys produktai: ekologiškos daržovės, išaugintos be pesticidų; ekologiška laisvai ganomų gyvulių mėsa; laisvėje sugautos žuvys; ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai; ekologiški, kokybiški riebalai ir aliejai.

idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis svorio metimo insulto prevencija

Jūs nevalgysite jokio konservuoto ar dirbtinai saldinto maisto. Mano ketogeninės dietos valgiaraštis sudarytas iš produktų be chemikalų, skatinančių svorio augimą, bet gausių maisto medžiagų, leidžiančių palaikyti gerą sveikatą ir mesti svorį.

Kūno riebalų perteklius, pasireiškiantis per dideliu kūno riebalų procentu, palyginti su liesosios raumenų ir kaulų masės procentu, net esant normaliam svoriui, yra būdingas beveik 80 proc. Išsamus m. Riebalų kiekis jūsų kūne, net jei jo nematote, gali būti naudingas arba žalingas sveikatai. Ypatingas mano ketogeninės dietos maistinių makromedžiagų profilis yra vienintelis, galintis veiksmingai kovoti su naująja kūno riebalų pertekliaus epidemija ir visomis jos pasekmėmis.

Ir tai tik vienas labai svarbus plataus idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis poveikio aspektas. Štai kodėl mano ketogeninė dieta, turinti labai mažai angliavandenių ir daug riebalų, taip radikaliai skiriasi nuo visų jūsų anksčiau bandytų dietų ir štai kodėl ji gali pakeisti gyvenimą.

Angliavandeniai storina ir kenkia sveikatai Daugelis žmonių laikosi mitybos plano, kuriame beveik 50 procentų kalorijų sudaro angliavandeniai, 34 proc. Energijai didėjant ir mažėjant, angliavandeniai pripildo kraują cukraus, sukeldami dvi žalingas reakcijas. Lyg to nepakaktų, insulinas, atnešęs kalorijas į riebalų ląsteles, uždaro duris ir įkalina šias kalorijas ląstelių viduje.

Dr. Josh Axe - Ketogenine Dieta.2020

Vertingiems energijos šaltiniams atsidūrus riebalų ląstelėse, smegenys ir raumenys gauna per mažai gliukozės. Smegenys, jausdamos maisto stygių, sukelia alkio jausmą. Taigi, pasak dr. Ludwigo ir kitų specialistų, mes storėjame ne dėl to, kad persivalgome.

Perdirbti, daug cukraus turintys produktai užprogramuoja riebalų ląsteles augti, o tai verčia mus persivalgyti. Kitaip tariant, smarkiai perdirbti neriebūs, saldūs, taip pat krakmolingi užkandžiai iš biologija svorio metimas yra pagrindinė nutukimo epidemijos priežastis. Tuo pat metu, siekiant atsikratyti iš angliavandenių išsiskyrusio ir kraujo nešiojamo cukraus, organizme kyla uždegiminė idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis reakcija, o uždegimas, kaip jau minėjau, yra siejamas su daugybe sunkių sveikatos sutrikimų, tokių kaip Alzheimerio liga ir vėžys.

Uždegimas yra jūsų organizmo atsakas į išorines grėsmes. Kai jis pasireiškia įsipjovus pirštą ir dėl to kilus infekcijai, gali išgelbėti gyvybę. Kai dėl tokių problemų kaip didelis cukraus kiekis kraujyje ar arterijų aterosklerozė uždegimas tampa lėtinis, jis daro organizmui didžiulę žalą, naikindamas audinius ir niokodamas organus. Maistingieji riebalai padeda palaikyti gerą sveikatą Riebalų mažinimo manija, prasidėjusi XX a. Specialistai sukūrė teoriją, kad dėl tos priežasties, jog grame riebalų yra du kartus daugiau kalorijų negu grame angliavandenių ar baltymų, vartojant mažiau riebalų galima lengvai numesti svorio.

Labai greitai rinką užplūdo neriebūs produktai ir spėkite, kas juos sudarė? Rafinuoti angliavandeniai ir pridėtinis cukrus — komponentai, kurie skatina išskirti insuliną ir kartu kaupti riebalus. Taigi riebalų ribojimo mada padėjo kilti nutukimo idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis. Šiuo metu padėtis pamažu keičiasi. Pastaraisiais dešimtmečiais atlikti moksliniai tyrimai išteisino maistinius riebalus.

Prieš kelerius metus žurnalas New England Journal of Medicine aprašė novatorišką eksperimentą, kurio metu buvo lyginami nuo antsvorio kenčiantys žmonės, besilaikantys riebalus ribojančios dietos, saikingai riebalų turinčios Viduržemio jūros regiono dietos arba daug riebalų turinčios dietos.

Mokslininkai nustatė, kad tie žmonės, kurie laikėsi daug riebalų turinčios dietos, ne tik atsikratė daugiausia svorio, bet ir jų kraujyje gerokai sumažėjo širdies ligas sukeliančių trigliceridų bei MTL cholesterolio; diabetu sergantys eksperimento dalyviai smarkiai pagerino savo gebėjimą kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Taigi tyrimas parodė, kad riebus maistas buvo labai naudingas dalyvių sveikatai.

Dabar mes jau žinome, kad sveikieji maistiniai riebalai turi daugybę naudingų savybių — į mano ketogeninės dietos programą yra įtraukti tik patys sveikiausi ir maistingiausi riebalai.

idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis 8 kg svorio metimas

Pavyzdžiui, joje, kaip ir mūsų protėvių mityboje, nėra hidrintų sukietintųjų aliejų ir štai kodėl: tokio apdorojimo metu pakinta aliejų struktūra ir jie oksiduojasi, o oksiduoti aliejai organizme sukelia uždegimą. Visi į mano ketogeninės dietos programą įtraukti sveikieji riebalai yra gaunami iš pačių maistingiausių šaltinių, todėl juose gausu sveikatai naudingų vitaminų, mineralų ir riebaluose tirpių maisto medžiagų.

Žinome, jog naudinga valgyti kuo įvairesnių daržovių, kad aprūpintume organizmą visais įmanomais fitochemikalais ir maisto medžiagomis; taip pat ne mažiau svarbu vartoti įvairių rūšių sveikus riebalus, nes kiekviena rūšis pasižymi skirtingomis teigiamomis savybėmis.

Puikūs sočiųjų riebalų šaltiniai yra laisvai ganomų gyvulių mėsos bei idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis produktai. Jų gausu nerafinuotuose kokosų ir palmių aliejuose. Maistiniai šių riebalų šaltiniai yra laisvėje sugautos žuvys, tokios kaip lašišos, taip pat sėmenys, ispaninių šalavijų sėklos, kanapių sėklos, menkių kepenų ir sėmenų aliejai. Tiriamųjų savo pažangumo vertinimo procentinis skirstinys lyties aspektu.

Tiriamųjų savo pažangumo vertinimo procentinis skirstinys mokyklos tipo aspektu. Kadangi nustatyta, kad dauguma tiriamųjų gauna gana aukštus įvertinimus per kūno kultūros pamokas pažymiai nuo 7 iki 10 balųgalima manyti, jog vyresnių klasių moksleiviams būdinga aukšta fizinio aktyvumo motyvacija. Vyresnių klasių moksleiviai tai jau beveik suaugę žmon s, kuriems rūpi ateitis, tod l gerais mokslo rezultatais jie siekia užsitikrinti garantuotą s kmę.

Kaip matome dauguma tiriamųjų m gsta būti fiziškai aktyviais, jiems patinka kūno kultūros pamokos, jie dažnai pasinaudoja galimybe fiziškai pajud ti ir nesutinka su teiginiu, kad fiziškai aktyvi veikla, sportas kaip pašalinti riebalus iš kūno kančia. Šie faktai patvirtina tai, kad iki šio amžiaus tarpsnio moksleiviams jau susiformuoja fizinio aktyvumo poreikis ir motyvacija.

Išskiriamos dvi pagrindin s motyvacijos formos Cloes, ; Myers, : vidin asmenyb s noras užsiimti tam tikra veikla ir būti joje s kmingam; išorin siekimas gauti apdovanojimą už savo veiklą arba bausm s vengimas. Pasak L. Rupšien svidin motyvacija, kurią apsprendžia veiksniai slypintys pačioje asmenyb je t.

Kaip matome iš tyrimo rezultatų būtent vidiniai motyvai noras būti stipriam ir sveikam; noras laim ti, nugal ti; noras neatsilikti nuo draugų; fizinio aktyvumo svarbos savo gyvenimo kokybei supratimas dominuoja moksleivių fizinio aktyvumo motyvacijoje.

Šiuos motyvus galima susieti su jų praktiniais gyvenimo tikslais ir siekiais kurie, pagal L. Rupšien s atliktus tyrimus, moksleivių mokymosi motyvacijoje užima pirmaujančias pozicijas. Išoriniai motyvai tai, kad fizinis aktyvumas yra įprastas jų šeimose; mokytojų skatinimai ar t vų reikalavimai turi mažiau įtakos jų veiklai.

Kai kurie autoriai Rajeckas, ; Rupšienkaip vieną iš svarbiausių faktorių įtakojančių moksleivių mokymosi motyvaciją, išskiria žinių svarbos jų gyvenime suvokimą bei įgytų žinių panaudojimą praktikoje.

Atlikto tyrimo duomenys patvirtina šį teiginį, nes fizinio aktyvumo svarbos savo gyvenimo kokybei supratimas vienas iš pagrindinių moksleivių fizinio aktyvumo motyvų. Boggiano ir kt. Tai, kad merginų mokymosi rezultatai yra mažiau susiję su jų interesais patvirtina ir Schiefele ir kt. Mūsų atlikto tyrimo duomenys patvirtina, kad t vų reikalavimai labiau įtakoja mergaičių fizin s veiklos motyvaciją nei berniukų. Joms išoriniai motyvai daro didesnį poveikį, o berniukams būdinga aukščiau vertinti savo pasiekimus kūno kulturos pamokose jų stipresnis ryšys tarp 34 35 pasiekimų ir intereso fizinei veiklai.

Kita vertus, ir vieniems ir kitiems, dominuojantį poveikį fizinio aktyvumo motyvacijai daro būtent vidiniai motyvai noras būti stipriam ir sveikam, noras laim ti, nugal ti, noras labiau pažinti savo kūną ir organizmo galimybes berniukams; fizinio aktyvumo svarbos savo gyvenimo kokybei supratimas mergait ms. Halawah teigia, kad gaudami aukštesnius rezultatus moksleiviai labiau planuoja tęsti savo mokslus aukštosiose mokyklose. Taigi, galime teigti, kad berniukai, kurių pasiekimai kūno kultūros pamokose yra aukštiesni nei mergaičių, labiau yra linkę savo ateitį sieti su fizine veikla.

Urdan ir kt. Galima daryti prielaidą, kad asmeninis pavyzdis, kai t vai pakankamai daug laiko praleidžia kartu su savo vaikais būdami fiziškai aktyvūs, daro didesnį poveikį moksleivių fizinio aktyvumo motyvacijai nei vien tik reikalavimas to iš vaikų.

Šią nuomonę patvirtina ir tas faktas, kad nustatyta: silpnas atvirkštinis koreliacinis ryšys tarp t vų reikalavimų būti fiziškai aktyvesniu ir gaunamų rezultatų kūno kultūros pamokose; vidutinis ryšis tarp laiko praleidžiamo su t vais ir fizinio aktyvumo svarbos savo gyvenimo kokybei supratimo; vidutinis tarp to, kad fizinis aktyvumas yra įprastas šeimose ir fizinio aktyvumo svarbos savo gyvenimo kokybei supratimo.

Kaip rodo ankstesnių tyrimų rezultatai Lešinskait,t vų įtaka mokymosi rezultatams svarbi tik IV-V klas se, o v liau šis motyvas praranda savo lemiančią galią ir vyresniųjų klasių moksleivių mokymosi motyvacijoje ima vyrauti kiti motyvai. Taigi galima teigti, kad noras būti vertinamu artimų žmonių, tame tarpe ir t vų, vis d lto yra vienas iš reikšmingesnių fizinio aktyvumo motyvacijos motyvų, nors t vų reikalavimai nesudaro tam prielaidų, o kaip tik atvirkščiai slopina motyvaciją.

Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad mūsų iškelta hipotez dalinai pasitvirtino. Kadangi nustatytas ryšis tarp laiko praleidžiamo su t vais ir fizinio aktyvumo svarbos savo gyvenimo kokybei supratimo bei tarp to, kad fizinis aktyvumas yra įprastas šeimose ir fizinio aktyvumo svarbos savo gyvenimo kokybei supratimo, galima teigti apie egzistuojantį santikių su t vais poveikį moksleivių fizinio aktyvumo motyvacijai.

Moksleivių fizino aktyvumo motyvacija skiriasi priklausomai nuo lyties. Nors ir berniukų, ir m rgaičių motyvacijoje dominuoja vidiniai motyvai, jie skiriasi. Be to berniukų fizin s veiklos motyvai labiau susiję su praktiniais tikslais ir siekiais, jie labiau linkę idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis ateitį sieti su fizine veikla.

Besimokantys gimnazijose dažniau skatinami t vų būti fiziškai aktyviais, nei vidurinių mokyklų moksleiviai. Nustatytas silpnas neigiamas t vų storosios žarnos polipai ir svorio kritimas būti fiziškai aktyvesniam gaunami rezultatai per kūno kultūros pamokas arba vidutinis teigiamas pakankamai daug laiko praleidžiama su t vais ir tai, kad fizinis aktyvumas yra įprastas jų šeimose fizinio aktyvumo svarbos savo gyvenimo kokybei supratimas ryšys tarp moksleivių fizinio aktyvumo motyvacijos ir santykių su t vais.

Mokymasis ir asmenyb s brendimas. Pedagoginio tyrimo įvadas. Mastery motivation in boys and girls: The role of intrinsic versus extrinsic motivation. A developmental investigation of intrinsic motivation: Correlates, causes, and consequences in high ability students.

Doctoral dissertation. University of Virginia, Dissertation Abstracts International. Halawah, I. The effect of motivation, family environment, and student characteristics on academic achievement.

Idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis of instructional psychology, 33 2Kardelis K. Mokyklinė kūno kultūra: realijos ir perspektyvos. Sporto informacijos centras,Kaunas. Lešinskait, A. Mokymosi motyvacija IV V klas se. Socialinis ugdymas, 3, Milne, A. Single parents, working mothers and the educational achievement of school children. Sociology of Education, 59, Rajeckas V. Apie mokinio teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymą. Nenoras mokytis socialinis pedagoginis reiškinys.

Klaip da: KU leidykla. Urdan, T. Students perceptions of family influences on their academic motivation: A qualitative analysis. European journal of psychology of education, 22 1Zambavičien E.

Ir Janulyt D. Pradinių klasių mokinių mokymosi motyvai: skirtumai, dinamika, formavimas. Pradin mokykla demokrat jančioje visuomen je. Mokslin s praktin idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis konferencijos medžiaga, Šiauliai.

Zambacevičien, E. Psichologijos metodai ir psichologinio tyrimo metodikos. Vilnius: Švietimo ministerijos redakcin leidybin taryba. Didieji smegenų pusrutuliai, kaip aukščiausias organizmo santykių palaikymo su aplinka 37 38 organas, yra pastovus organizmo vykdomų funkcijų kontrolierius, tod l vertinant brendimo, treniruot s krūvių specifiškumo įtaką organizmui sensomotoriniai rodikliai yra reikšmingi McCarthy et al. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų nervinių procesų j ga, ypač vidinio slopinimo, dar silpna, sunkiau vyksta diferenciacijos bei jaudinimo koncentracijos procesai Seibutien, Nors CNS funkcin s būkl s ir darbingumo rodiklių kitimai amžiaus aspektu, o taip pat fizinių krūvių įtakoje buvo nagrin ti kitų autorių, tačiau n ra sukaupta pakankamai duomenų taikant šią CNS funkcin s būkl s ir darbingumo rodiklių vertinimo metodiką.

Šio darbo idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis panaudojant teping-testo ir trumpalaik s atminties kompiuterines duomenų registravimo ir vertinimo programas palyginti vaikų, suaugusiųjų bei sportuojančių asmenų CNS darbingumo ir funkcin s būkl s rodiklius. Visi tiriamieji atliko du funkcinius m ginius atlikties testus : klasikinį 40 sekundžių trukm s teping-testą, judesių dažnumą fiksuojant kas 5 s ir trumpalaik s atminties vertinimo testą.

Trumpalaik s atminties vertinimui tiriamieji tur jo kuo tiksliau atkurti kompiuterio ekrane per 3 s įsid m tą skritulių spalvą ir jų vietą. Kompiuterin s tyrimų programos pateikdavo normalizuotas registruojamų rodiklių reikšmes, kas leido lyginti vaikų ir suaugusių asmenų darbingumo ir funkcin s būkl s rodiklius: CNS paslankumo, asimetrijos, vargstamumo, bendro darbingumo, anaerobinio darbingumo ir anaerobinio darbo talpos reikšmes bei trumpalaik s atminties įvertinimą.

Reikšmingus skirtumus tarp nesportuojančių berniukų ir suaugusių nesportuojančių asmenų grupių 38 39 radome lygindami CNS asimetrijos, vargstamumo, bendro darbingumo, anaerobinio darbingumo ir anaerobinio darbo talpos rodiklius. CNS funkcinių rodiklių normalizuotų reikšmių did jimo tendencija 11 14m. Pažym tina, kad m. Daugumos šių rodiklių ženklus did jimas buvo tik po 13 m. Visų atliktų testų metu registruotų CNS funkcin s būkl s ir darbingumo rodiklių palyginimai tarp berniukų ir suaugusiųjų grupių vienareikšmiai rodo, kad 13 ir 14 metų amžiuje brendimas ir vystymasis n ra pasibaigęs.

CNS funkcin s būkl s ir darbingumo rodiklių kaita Genetiniai veiksniai lemia augimo ir vystymosi procesus, tačiau visa tai kokybiškiau vyksta esant tinkamam fiziniam aktyvumui Kozlowski et al.

Literatūroje pateikiama daug tyrimų kuriuose buvo vertinti augimo ir vystymosi d sningumai Emeljanovas ir kt. Stipriais išoriniais dirgikliais įtakojančiais CNS brendimo ir vystymosi procesus laikoma aplinka, tame tarpe fiziniai krūviai Seibutien, ; Taylor et al.

Reguliarūs fiziniai krūviai neabejotinai įtakoja šiuos procesus. Fiziniai krūviai skatina CNS darbingumo ir funkcin s būkl s rodiklių ger jimą, tačiau fizinių krūvių specifiškumas yra svarbus veiksnys lemiantis CNS adaptacijos ypatumus. Skirtingo kryptingumo fiziniai krūviai sukuria 40 41 atitinkamus santykius tarp išorinių ir vidinių organizmo dirgiklių visumos, o tai lemia adaptacijos ypatumus Kozlowski et al.

Kaip buvo parodyta mūsų anksčiau atliktame tyrime Emeljanovas ir kt. Tuo tarpu sportuojantys 14 metų vaikai pagal CNS paslankumo rodiklius jau netgi pranoksta suaugusiuosius Nebuvo statistiškai patikimo skirtumo tarp suaugusiųjų ir keturiolikmečių vaikų besitreniruojančių sportinių žaidimų grup se lyginant vargstamumo, anaerobinio darbingumo rodiklius. Keturiolikmečių vaikų, lankančių ciklinių sporto šakų treniruotes, vargstamumo, bendro darbingumo, anaerobinio darbingumo ir anaerobinio darbo talpos rodikliai statistiškai patikimai nesiskyr nuo suaugusių asmenų grup s analogiškų rodiklių.

Visi šie palyginimai liudija apie tris svarbius nagrin jamos problemos aspektus. Pirma, keturiolikmečiai nesportuojantys vaikai tai nesuaugę asmenys - jie labai skiriasi nuo suaugusių asmenų pagal CNS darbingumo ir funkcin s būkl s rodiklius. Antra, fiziniai krūviai skatina CNS darbingumo ir funkcin s būkl s ger jimą.

Trečia, treniruot s krūvių specifika yra svarbus veiksnys lemiantis CNS adaptacijos ypatumus. Kūno kultūros pamoka ar sportin s pratybos tai išorinių poveikių ir vidinių dirgiklių derinys formuojantis ilgalaik s adaptacijos fenomeno ypatybes, tod l kūno kultūros mokytojo vaidmuo čia yra reikšmingas.

CNS darbingumo rodiklių kaita metų amžiaus tarpsnyje n ra tolygus jų ger jimo procesas, ženklus rodiklių pager idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis stebimas po 13 metų.

Nors literatūroje teigiama, kad keturiolikos metų vaikai jau pagal daugelį koordinacinių geb jimų nenusileidžia suaugusiems, o tolesnis geb jimų vystymasis yra susijęs tik su treniravimu, tačiau keturiolikmečiai nesportuojantys vaikai dar labai skiriasi nuo suaugusių asmenų pagal CNS funkcin s būkl s ir darbingumo rodiklius.

The effects of accentuated eccentric loading on strength, muscle hypertrophy, and neural adaptations in trained idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis.

Sportinių žaidimų ir ciklinių sporto šakų treniruočių įtaka vaikų centrin s nervų sistemos svorio metimo šikšnosparnių sparnai ir funkcin s būkl s rodikliams.

Organ Behav Hum Decis Process. Neuromuscular adaptations to concurrent strength and endurance training. Med Sci Sports Exerc. Modeling human performance in running. J Appl Physiol ;69 3 : Munchmeier R.

Growing up in changing conditions--on the structural change of childhood and adolescence. Prax Kinderpsychol Kinderpsychiatr 50 2 : Olson D. Curr Biol.

Raslanas A. Seibutien A. Changes in motor cortical excitability during human muscle fatigue. Potentiating and fatiguing cortical reactions in a voluntary fatigue test of a human hand muscle. Lietuvos čempionatų filmuotą medžiagą. Buvo tiriamos penkios kiekvieno sportininko kovos ir fiksuojami dažniausiai naudoti rankų ir kojų veiksmai, pakirtimai, metimai bei skausmingieji veiksmai.

Iš viso išnagrin ta kovų.

idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis kaip numesti kasos riebalus

Tirti didelio meistriškumo suaugusiųjų grup s sportininkai vyraikurių vidutinis amžius 26,3±4,2 metų. Tiriamųjų svorio kategorija nuo 65 iki 85 kg. Džiudžitso kovotojai varžybose dažniausiai atlieka rankų technikos veiksmus 34,8 proc. Rankų technikos veiksmai atliekami vienodai dažnai, o tarp kojų technikos veiksmų vyrauja smūgis koja lanku mavašigeris ir smūgis keliu hizageris.

Tarp visų technikos veiksmų vyrauja pakirtimai ir metimai. Šidokan karat kovotojai per varžybas dažniausiai atlieka kojų technikos veiksmus 65,9 proc. Rankų technikos veiksmai atliekami vienodu dažnumu, išsiskiriančių veiksmų nenustatyta.

Tarp visų tirtų technikos veiksmų vyrauja smūgis koja lanku mavašigeris. Kiokušin karat kovotojai varžybose dažniausiai atlieka rankų 57,2 proc.

SPORTINĮ DARBINGUMĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI (III)

Tarp rankų veiksmų vyrauja smūgis atkišta į priekį ranka kizamicukis 43,5 proc. Tarp kojų technikos veiksmų vyrauja smūgis koja lanku mavašigeris 79,7 proc. Raktažodžiai: džiudžitso, šidokan karat, kiokušin karat, technikos veiksmai. ĮVADAS Technika tai judesių, veiksmų ir derinių visuma, atitinkanti individualiąsias sportininko savybes ir padedanti įgyvendinti reikiamus sportin s veiklos uždavinius, įdedant mažiausiai j gų ir energijos Sporto terminų žodynas, Džiudžitso ir kontaktinių karat stilių šidokan ir kiokušin kovotojai smūgiuoja rankomis, kojomis, atlieka pakirtimus ir metimus, skausminguosius veiksmus.

Priklausomai nuo kovotojų pad ties naudojami tie rankų smūgiai, kuriuos galima atlikti greičiausiai ir kurie geriausiai tinka tam tikru atstumu Nakajama, a, b. Atstumas tarp varžovų yra labai svarbus, nes nuo jo priklauso, kokius veiksmus atlieka sportininkai rankų ar kojų smūgius, pakirtimus ar metimus.

Kojomis smūgiuojama rečiau nei rankomis. Smūgiuojančiojo kojomis kovin stov sena turi būti tvirta, o varžovus turi skirti tam tikras atstumas. Kojomis smūgiuojama tiek atakuojant, tiek kontratakuojant. Atakuoti pavieniu kojos smūgiu yra gana sud tinga, nes gerai pasirengęs ir atidus sportininkas gali ataką pasteb ti ir akimirksniu pasirengti kontratakai.

Lengviausia pargriauti praradusį pusiausvyrą kovotoją.

idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis svorio netekimas iš anksto paruoštų patiekalų

Tai reiškia, kad kovojant reikia arba pasinaudoti momentu, kai varžovas netenka pusiausvyros, arba tam tikrais veiksmais priversti jos netekti ir tuomet staigiai atlikti metimą Eigminas, Metant paranku pasinaudoti priešininko jud jimo idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis pradžioje pad ti jam jud ti norima kryptimi, tačiau nepraleisti patogaus momento, kai tik šis atsiduria nepalankioje pad tyje.

Patyręs kovotojas vengia nepatogios pad ties ir pats stengiasi tokią sudaryti priešininkui. Nugali tas, kuris greičiau priverčia prarasti pusiausvyrą savo varžovą ir tuo pasinaudoja. Nuo šio geb jimo priklauso metimo s km. Padarius s kmingą metimą ar pakirtimą, pereinama prie skausmingųjų veiksmų. Tačiau jie yra pavojingi, nes gali traumuoti priešininką. Taigi labai svarbu būti atidiems ir drausmingiems, išgirsti pasidavimo signalą ar teis jo komandą Eigminas, Šiuo metu yra daug įvairių dvikovos sporto šakų stilių, kurie skiriasi technikos veiksmais ir bendraisiais kovos principais Liaugminas ir kt.

Siekiant didesnio sportinio meistriškumo būtina nagrin ti, kokia yra kiekvieno stiliaus kovotojų technikos veiksmų sklaida. Ši analiz naudinga dvikovos sporto šakų treneriams ugdant savo aukl tinių sportinį meistriškumą.

Kaip teigia prof. Karoblisrengiant sportininkus būtina darbo patirties ir mokslo sintez. Dvikovos sporto šakų stilių technikos veiksmų sklaida yra menkai tyrin ta, tod l k l me probleminį klausimą kokia yra kontaktinių kovos stilių atstovų varžybose atliekamų technikos veiksmų sklaida.

Tyrimo tikslas išanalizuoti džiudžitso ir kontaktinio karat kovotojų varžybose dažniausiai atliekamų technikos veiksmų sklaidą. Nustatyti džiudžitso kovotojų dažniausiai atliekamų idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis, kojų, pakirtimų ir metimų bei skausmingųjų technikos veiksmų sklaidą.

Nustatyti šidokan karat kovotojų dažniausiai atliekamų rankų, kojų, pakirtimų ir metimų bei skausmingųjų technikos veiksmų sklaidą. Nustatyti kiokušin karat kovotojų dažniausiai atliekamų rankų, kojų, pakirtimų ir metimų bei skausmingųjų technikos veiksmų sklaidą.

Palyginti džiudžitso ir kontaktinių karat stilių kovotojų dažniausiai atliekamų rankų, kojų, pakirtimų ir metimų bei skausmingųjų ir technikos veiksmų sklaidos ypatumus. Literatūros šaltinių analiz. Filmuotos medžiagos studijavimas. Buvo skaičiuojamas technikos veiksmų atlikimo dažnis procentais. Skirtingų kovos stilių sklaidos skirtumų patikimumas buvo nustatytas χ 2 chi kvadrato kriterijumi.

Džiudžitso ir kontaktinio karat kovotojai buvo tiriami studijuojant ir m. Taip pat nustatyta, kad džiudžitso kovotojai per varžybas daugiausia atliko rankų veiksmų 34,8 proc. Skausmingieji veiksmai sudar tik 4,9 proc. Džiudžitso Šidokan Kiokušin 70,0 60,0 57,2 65,9 proc. Įvairių kovos stilių kovotojų varžybose atliktų rankų, kojų technikos, pakirtimų ir metimų bei skausmingųjų veiksmų sklaida proc.

Ištyrus šidokan karat kovotojų per varžybas atliekamus veiksmus paaišk jo, kad tiriamieji atliko technikos veiksmų: rankų, kojų, 86 pakirtimus ir metimus, 5 skausminguosius veiksmus.

idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis svorio netekimas salina ks

Nustatyta, kad šidokan karat kovotojai per varžybas daugiausia atliko kojų sveikiausias būdas deginti pilvo riebalus 65,9 proc.

Skausmingieji veiksmai sudar tik 0,5 proc. Kiokušin karat kovotojų rankų veiksmai sudar 57,2 proc. Skausmingųjų veiksmų nebuvo, nes kiokušin karat varžybų taisykl s juos draudžia.

Analizuojant atskirų technikos veiksmų rankų, kojų, pakirtimų ir metimų bei idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis veiksmų sklaidą nustatyta, kad dažniausiai rankų veiksmus idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis kiokušin karat kovotojai 57,2 proc. Skausminguosius veiksmus dažniau nei kiti atliko džiudžitso kovotojai 4,9 proc.

Nagrin jant rankų technikos veiksmų sklaidą nustatyta, kad džiudžitso kovotojai nežymiai dažniau atliko smūgį artimesne ranka giakucukį 36,4 proc. Džiudžitso Šidokan Kiokušin proc.

Tiriamųjų varžybose atliktų rankų technikos veiksmų sklaida proc. Nagrin jant džiudžitso kovotojų kojų technikos veiksmų sklaidą nustatyta, kad dažniausiai kovotojai atliko smūgį lanku mavašigerį 50,0 proc.

Spyris į priekį maegeris sudar 12,5 proc. Tiriamųjų varžybose atliktų kojų technikos veiksmų sklaida proc. Šidokan karat kovotojai daugiausia atliko rankų technikos veiksmų: smūgis atkišta į priekį ranka kizamicukis sudar 38,3 proc. Tarp kojų technikos veiksmų vyravo smūgis lanku mavašigeris 58,2 proc. Šoninis smūgis koja jokogeris sudar tik 1,6 proc.

Kiokušin karat kovotojai dažniausiai atliko smūgį atkišta į priekį ranka kizamicukį 43,5 proc. Spyris į priekį maegeris sudar 12,8 proc. Analizuojant visų tiriamųjų rankų technikos veiksmų sklaidą pasteb ta, kad kiek dažniau atliekamas smūgis artimesne ranka giakucukis ir smūgis atkišta į priekį ranka kizamicukis nei smūgis lanku kagecukis. Smūgį artimesne ranka giakucukį vienodai dažnai atlieka visi tiriamieji 35,7 37,1 proc. Smūgį atkišta į priekį ranka kizamicukį džiudžitso kovotojai atlieka rečiau 33,3 proc.

Kojų technikos veiksmų sklaida yra labai savita kiekvieno stiliaus kovotojų 3 pav. Džiudžitso kovotojai dažniausiai atlieka smūgį lanku koja mavašigerį 50,0 proc. Šidokan karat kovotojai, kaip ir džiudžitso kovotojai, dažniausiai atlieka tokius pat kojų technikos veiksmus: smūgį lanku koja mavašigerį 58,2 proc.

Skirtingų stilių kovotojų kojų technikos veiksmų sklaida panaši tuo, kad visuose vyrauja smūgis lanku mavašigeris 3 pav. Džiudžitso kovotojų technikos veiksmų sklaidos analiz parod, kad pakirtimai ir metimai sudar trečdalį 32,2 proc. Rečiausiai atliekamas jokogeris 1,8 proc.

Kiti veiksmai atliekami 10,5 14,1 proc. Šidokan karat kovotojai iš visų technikos veiksmų dažniausiai atlieka smūgį lanku koja mavašigerį 38,3 proc. Kitus technikos veiksmus atliko 8,7 16,0 proc. Kiokušin karat kovotojai iš visų technikos veiksmų dažniausiai atlieka smūgį lanku koja mavašigerį 33,8 proc. Skausmingieji veiksmai visai neatliekami. Šoninis smūgis koja jokogerispakirtimai ir metimai sudaro tik po 0,4 proc. Palyginus džiudžitso, šidokan ir kiokušin karat kovotojų visų tiriamų technikos veiksmų sklaidą galima pasteb ti, kad džiudžitso kovotojai dažniausiai atlieka pakirtimus ir metimus 32,3 proc.

Kiokušin karat kovotojai dažnokai atlieka smūgį atkišta į priekį ranka kizamicukį 24,9 proc. Labai skiriasi skausmingųjų veiksmų, spyrio į priekį maegerio bei pakirtimų ir metimų sklaida tarp skirtingų stilių kovotojų.

Tiriamųjų varžybose atliktų atskirų technikos veiksmų sklaida proc.

Rečiausiai visi tiriamieji atlieka šoninį smūgį koja jokogerį 0,4 1,8 proc. Džiudžitso kovotojai rečiausiai atlieka skausminguosius veiksmus 4,9 proc. Šidokan karat kovotojai rečiausiai atlieka skausminguosius veiksmus 0,5 proc. Kiokušin karat kovotojai rečiausiai atlieka pakirtimus ir metimus 0,4 proc.

Ir mūsų, ir kitų tyr jų Liaugminas, Ivaškien,duomenimis, šidokan karat kovotojai dažniausiai atliko kojų technikos veiksmus. Kiokušin karat kovotojai per varžybas dažniausiai atliko rankų technikos veiksmus. Džiudžitso kovotojai statistiškai vienodai dažnai atliko rankų, kojų technikos veiksmus, pakirtimus ir metimus, tačiau literatūros šaltiniuose duomenų neradome, tod l negal jome palyginti.

Manytume, taip yra tod l, kad jį lengviausia ir patogiausia atlikti bet kokioje situacijoje. Tai yra greitas ir d l staigaus klubų pasukimo bei žaibiško mojamojo blauzdos judesio botago efektas labai efektyvus veiksmas Liaugminas ir kt. Tai patvirtina ir mūsų tyrimo rezultatai.

Savigynos imtynių ABC. Vilnius: Vyturys. Karoblis, P. Sporto treniruot s teorija ir didaktika. Vilnius: Miforastras. Liaugminas, A. Sportas, 3 48Liaugminas, A. Kai kurių kovos menų ypatumai. Pflüger, A. Grundlagen für Training und Wettkampf. Nakajama, M. Dinamicke karate. Sporto terminų žodynas T asis patais. Sportin veikla, nuolatinis užimtumas, geri tarpusavio santykiai komandoje gali veikti individo emocinį bei psichologinį nusiteikimą, skatinti aktyvumą, asmens geb jimus, saviauklos troškimą.

Tyrimo tikslas nustatyti ir palyginti agresijos ir savęs vertinimo raišką tarp dziudo sportuojančių bei nesportuojančių paauglių bei ištirti sąsajas tarp savęs vertinimo, agresijos ir sportinių pasiekimų. Agresijai nustatyti buvo naudotas Buss ir Perry agresijos 52 53 klausimynas Buss-Perry Scaleo savęs vertinimas nustatytas taikant Rosenberg savęs vertinimo skalę Rosenberg s Self-esteem scale, Rosenberg, Fizin s agresijos skirtumai tarp abiejų grupių nenustatyti.

Raktažodžiai: sportininkai, savęs vertinimas, agresija. Sportin s veiklos metu patenkinami svarbiausi paauglių fiziniai ir psichologiniai poreikiai. Tai bendravimas su bendraamžiais; malonumas, patiriamas šios veiklos metu; sugeb jimų ugdymas ir tikrinimas bei asmeninių galimybių išbandymas Fraser-Thomas, Cote, Deakin, Dalyvavimas sportin je veikloje teigiamai veikia pažinimo procesus, motoriką, ugdo intuiciją, atmintį, d mesio sukaupimą bei sugeb jimą planuoti įvykius ir atlikti užduotis.

Visa tai didina paauglių savęs vertinimą, kuris yra labai svarbus jų kasdieniniame gyvenime Robazza, Bortoli, Daugelis tyr jų nustat ryšį tarp sportavimo ir savęs vertinimo Camal, ; Hayes, ; Kirkcaldy, Shepard, ; Russell, Teigiama sportavimo įtaka savęs vertinimui aiškinama skirtingai.

Kamal, A. Egzistuoja nuomon, kad malonumas, patiriamas sportin s veiklos metu gali įtakoti ir kitų su sportu nesusijusių teigiamų asmenyb s bruožų vystymąsi. Pastaruoju metu mokslin je literatūroje dažniau akcentuojamas daugiasluoksnis savęs vertinimo modelis. Jis labiausiai susijęs su asmens savęs suvokimu, kurį formuoja skirtingas savo sugeb jimų suvokimas įvairiose veiklos srityse. Taigi, toks savęs suvokimas labiausiai įtakoja savigarbą ir bendrą asmens savęs vertinimą.

Agresija sporte - dažniausiai visuomen s ir mokslininkų kritikuojamas neigiamas šios veiklos aspektas Bryant et al. Agresija sporte plačiau prad ta analizuoti ir tyrin ti XX a. Daugelyje sporto šakų iš dalyvių reikalaujama reikšti agresyvumą remiantis elementariomis egzistuojančiomis taisykl mis ir elgesio sąlygomis.

Sporto specifika lemia tai, kad sportin s normos ir taisykl s verčia sportininkus griežtai kontroliuoti savo emocijas, o agresyviems jausmams 53 54 pasireikšti leidžia tik priimtinomis formomis.

Sud tingos koordinacijos sporto šakose daugumai sportininkų būdingi vienodai išreikšti jaudinimo ir slopinimo procesai. Asmenys, kurių jaudinimo procesai vyrauja, turi didesnių galimybių atlikti greitumo ir greitos reakcijos reikalaujančius veiksmus.

Jie dažniausiai pasirenka sporto šakas, reikalaujančias greitumo. Kadangi ši savyb susijusi ir su agresyvumu bei stengimusi suart ti su dirgikliu, dažniausiai tokie asmenys kultivuoja sporto šakas, kurioms būdingos dvikovin s situacijos Šukys, Nors atlikta daug tyrimų, tačiau d l metodikų įvairov s, pateikti duomenys yra labai kontroversiški. Agresiją sporte tyrin jantys mokslininkai skirst sporto šakas į kontaktines ir nekontaktines bei į komandines ir individualias.

Daugumos mokslininkų nuomone kontaktinių sporto šakų atstovai labiau linkę į agresiją Allawy, ; Bredemeier,; Silva, ; Tucker, Parks, Wlazlo ir M. Szuszkiewicz tyrin ję įvairių kovinių sporto šakų atstovų agresijos raišką, nustat reikšmingus skirtumus. Jie daro prielaidą, kad skirtingą agresijos lygį gal 60 svarų svorio metimas prieš ir po lemti būdingi konkrečiai sporto šakai filosofiniai ir etiniai ugdymo principai, specifiškai įtakojantys sportininkų motyvaciją.

Pateikiamos gana prieštaringos mokslininkų nuostatos d l agresyvumo raiškos lyties aspektu. Vieni autoriai Idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis, ; Stets, Straus, moterims priskiria aukštesnį agresijos lygį nei vyrams, kiti teigia, kad vyrams agresija labiau būdinga ar priimtinesn nei moterims Lagerspetz ir Westman,dar kiti akcentuoja, kad n ra statistiškai reikšmingų skirtumų tarp sportininkų vyrų ir moterų agresijos raiškos. Esant skirtingoms žmonių kultūroms, amžiams, situacijų skirtumams, labiau tik tina, kad vyrai elgsis agresyviau nei moterys, tačiau skirtumai tarp lyčių gali keistis Hyde, Analizuojant dviejų pastarųjų dešimtmečių duomenis apie agresyvaus elgesio skirtumus tarp skirtingų lyčių, buvo prieita prie išvados, kad tie skirtumai yra daugiau kokybinio, o ne kiekybinio pobūdžio.

Björkqvist ir K. Österman ir kiti teigia, kad kokybinius skirtingų lyčių agresyvaus elgesio skirtumus galima paaiškinti siekiamo efekto ir galimų pavojų, įd tų pastangų ir laukiamo atlygio santykiu. Tyr jai bando nustatyti, kaip kinta sportininkų polinkis į agresiją amžiaus eigoje bei did mėšlungis nėra laikotarpio svorio netekimas sportinei patirčiai ir meistriškumui.

Pagal C. Rabazza, M. Bertollo, L. Bortoli didelio meistriškumo dziudo sportininkai pasižymi žemesniu pykčio lygiu nei vidutinio meistriškumo sportininkai. Tod l manoma, kad didelio meistriškumo sportininkai išmoksta kontroliuoti savo emocijas.

Tyrimo aktualumas Lietuvoje n ra tyrin tos paauglių dziudo sportininkų savęs vertinimo, agresijos ir sportinių pasiekimų sąsajos. Taikant apklausos raštu metodą sportuojantieji buvo apklausti trijuose Kauno miesto dziudo sporto klubuose po treniruočių. Nesportuojantys lankantys tik kūno kultūros pamokas klasių mokiniai anketas pild atsitiktin s atrankos būdu išrinktose klas se vienoje Kauno idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis vidurin je mokykloje iš anksto idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis mokyklos administracijos leidimą.

Vykdant tyrimą laikytasi etinių ir teisinių tyrimo principų. Kiekvienam respondentui buvo paaiškintas tyrimo tikslas ir svorio netekimas drakonai den duomenų anonimiškumas. Tyrimo instrumentas: Klausimyną sudar demografinių buvo prašoma nurodyti lytį ir amžių ir su sportavimu susijusių klausimų blokas, kuriame buvo prašoma nurodyti sportinį meistriškumą pagal Dan Kiu sistemą. Agresijai tirti naudotas Buss ir Perry agresijos klausimynas Buss-Perry Scalekurį sudaro 29 teiginiai su atsakymų variantais nuo visiškai man nebūdinga 1 iki man ypatingai būdinga 7.

Aukštesnis balas atskleidžia didesnę asmens agresiją. Klausimynas išskiriamas į keturias subskales: fizin s agresijos, žodin s agresijos, pykčio ir priešiškumo. Savęs vertinimas buvo nustatytas taikant Rosenberg savęs vertinimo klausimyną Rosenberg s Self-esteem scale, Rosenberg, kurį sudaro 10 teiginių skal su 4 atsakymų variantais nuo visiškai sutinku iki visiškai nesutinku. Didesnis balas reiškia aukštesnę savigarbą. Cronbach α testas parod gerą savigarbos 0,74 ; fizin s agresijos 0,76 ; žodin s agresijos 0,69 ; pykčio 0,68 ir priešiškumo 0,82 skalių vidinį suderinamumą.

Duomenys buvo analizuojami naudojantis statistin s duomenų analiz s programiniu paketu SPSS for Windows Kokybinių požymių statistinis ryšys vertintas chi kvadrato kriterijumi. Priklausomų kintamųjų vidurkių skirtumams grup se nustatyti buvo taikomas vieno faktoriaus dispersin s analiz s metodas angl.

Ryšiams tarp kintamųjų nustatyti atlikta koreliacin analiz skaičiuotas Pearson koreliacijos koeficientas. Nesportuojančių paauglių ir sportininkų savęs vertinimo ir agresijos rūšių raiška sportuojančių dziudo ir kontrolin se grup se. Tyrimo kintamieji Dziudo sportininkai Kontrolin grup M ± SD M ± SD χ² p Savęs vertinimas 30,8 3,61 30,5 4,8 0,03 0,78 Fizin agresija 3,2 0,88 3,5 1,33 2,32 0,13 Žodin agresija 3,32 0,99 4,07 1,36 10,99 0, Pyktis 3,04 0,85 3,54 1,2 6,75 0,11 Priešiškumas 2,93 1,11 3,54 1,63 5,33 0,02 Toliau buvo analizuojama savęs vertinimo ir agresijos raiška lyties aspektu 2 lentel.

Pykčio ir priešiškumo rodikliai tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyr. Savęs vertinimas, pyktis ir priešiškumas tarp lyčių statistiškai reikšmingai nesiskyr. Buvo rastas statistiškai reikšmingas ryšys tarp agresijos rūšių 5 lentel. Tai prieštarauja daugelio 57 58 mokslininkų nuomonei, kad kontaktinių sporto šakų atstovai labiau linkę į agresiją Allawy, ; Bredemeier,; Silva, ; Tucker, Parks, Šiame tyrime, negal jome patvirtinti daugelio tyr jų Kamal, ; Hayes, ; Kirkcaldy, Shepard, ; Russell, nuostatos, kad sportuojantys paaugliai pasižymi aukštesniu savęs vertinimu nei nesportuojantieji.

Dziudo sportininkų ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimas statistiškai reikšmingai nesiskyr. Mūsų tyrimo duomenys patvirtina daugelio mokslininkų Björkqvist ir K.

Österman,Zaborskis ir kt. Tai prieštarauja R. Žukauskien s ir O. Malinauskien s idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis išvadoms, kad merginos turi menkesnį savęs vertinimą nei vaikinai.

Mūsų tyrime nebuvo nustatytas ryšys tarp sportinių pasiekimų, agresijos ir savęs vertinimo. Manome, kad šio tyrimo ribotumas yra maža tiriamoji imtis, tod l ne visi rezultatai sutapo su daugelio tyr jų išvadomis. Būtų tikslinga atlikti platesnes ir išsamesnes studijas, nagrin jančias savęs vertinimo ir agresijos sąsajas su sportininkų amžiumi, sportiniu stažu bei sporto šakos specifika.

Dziudo sportuojantys paaugliai pasižymi žemesniu žodin s agresijos, pykčio ir priešiškumo lygiu nei nesportuojantys paaugliai. Sportuojantys vaikinai pasižymi stipriau išreikšta fizine agresija ir žemesniu savęs vertinimu nei sportuojančios merginos.

Nesportuojančioms merginoms labiau būdinga žodin agresija nei vaikinams, o nesportuojantiems vaikinams būdingesn fizin agresija. Nenustatytas ryšys tarp sportinių pasiekimų, agresijos ir savęs vertinimo.

idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis 7 dienos valyti norint numesti svorio

Difeferences in athletic aggression among Egyptian female athletes. Medicine and Sport, 15, Bjorkqvist, K. Sex differences in covert aggression among adults. Moral growth among athletes and nonathletes A comparative analysis. The journal of genetic psychology Vol1 P Bryant, J. Sport violence and the media. Goldstaein, Sport Violence p. New York: Springer Verlag. Buss, A. The aggression questionnaire. Aggressiveness, goal orientations and intrinsic motivation in physical education classes.

Understanding dropout and prolonged engagement in adolescent competitive sport. Psychology of Sport and Exercise, 9, Hayes, S. Gender differences in physical selfperceptions, global selfesteem and physical activity: Evaluation of the physical self-perception profi le model.

Journal of Sport Behavior, 99 22Kamal, A. Self-esteem attnbutional components of athletes versus nonathletes. International journal of sport psychology. Vol 26 P Kirkcaldy, B. The relationship between physical activity and self-image and problem behaviour among adolescents. Moral approval of aggressive acts: a preliminary investigation. Aggressive Behaviour, 6, Malinauskien O.

Paauglių depresijos simptomų, savivert s, šeimos socioekonominio statuso ir t vų aukl jimo stiliaus sąsajos. Psichologija, 30, Miller, K. Jocks, gender, binge drinking, and adolescent violence. Journal of Interpersonal Violence, 21, Robazza C. Bertollo M.

Bortoli L. Frequency and direction of competitive anger in contacts sports. Sports med. Idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis and the Adolescent Self- Image. Revised edition. Russell, W. Comparison of self - esteem, body satisfaction, and social physique anxiety across males of different exercise frequency and racial background. Journal of sport behavior Vol 25, 1 p Silva, J.

The perceived legitimacy of rule violating behavior in sport. Journal of Sport Psychology, 5, 60 Stets, J. Straus, M. Gender differences in reporting marital violence and its medical and psychological consequences. Gelles Eds. Šukys S. Agresyvumą sportin je veikloje lemiantys veiksniai. Sportas 4 49Tucker, L. Effects of gender and sport type on intercollegiate athlets perceptions of the legitimacy of aggressive behaviors in sport.

Sociology of Sport Journal, 18, Wlazlo, A. Self-aggression in athletes practicing combat sports. Physical Education and Sport, 51, Zaborskis, A. Moksleivių patyčios Lietuvos mokyklose m. Medicina, 41 7Zaborskis, A. Patyčios mokykloje ir jų sąsajos su moksleivių sveikata bei gyvensena. Tai reikalauja ypač gero boksininkų fizinio parengtumo. Sportininkų visapusiškas fizinis parengtumas tai vienas iš didžiausių reikalavimų, kuriuos kelia šiuolaikinis boksas.

Kartais didelio meistriškumo boksininkams tenka dalyvauti iš eil s keliuose turnyruose, tarp kurių būna tik vienos, dviejų ar kelių savaičių pertrauka, ir kovoti 8 9 atsakingose dvikovose. Bendrasis boksininkų fizinis rengimas nukreiptas į visapusišką fizinių ypatybių lavinimą, nebūtinai būdingą pasirinktos sporto šakos specifikai, bet dažnai vienaip ar kitaip lemiantį sportin s veiklos s kmę. Jis stimuliuoja ištverm s vystymąsi, j gos ir greitumo ypatybes, koordinaciją.

Kartu su greičio ir j gos pratimais atliekama pratimų, kurie lavina ištvermę, vikrumą ir judesių reakciją. Kai bendrasis fizinis parengtumas geras, boksininkas geriau pakelia fizinius krūvius, greičiau pasiekia aukštesnį judesių koordinacijos lygį, s kmingiau įvaldo technikos veiksmus Juknevičius ir kt. Tod l kyla probleminis klausimas koks yra jaunųjų boksininkų fizinis išsivystymas ir fizinis parengtumas.

Tyrimo objektas Kauno m. Tyrimo tikslas nustatyti metų Kauno m. Uždaviniai: 1. Nustatyti metų boksininkų fizinio išsivystymo kaitą per mokslo metus. Nustatyti metų boksininkų fizinio parengtumo kaitą tiriamuoju deginti riebalus ant apatinės nugaros dalies. Antropometriniai ūgio, kūno mas s matavimai buvo atlikti standartine metodika. Boksininkų fiziniam parengtumui nustatyti taikyti šie testai: 1 šuolis į tolį iš vietos kojų staigiajai j gai nustatyti; 2 kimštinio kamuolio metimas stovint rankų staigiajai j gai nustatyti; 3 plaštakos dinamometrija plaštakos j gai nustatyti; 61 62 4 atsispaudimai per 30 s rankų j gos ištvermei nustatyti; 5 atsilenkimai per 30 s testas s stis ir gultis dinaminei pilvo raumenų ištvermei nustatyti; 6 prisitraukimai prie skersinio rankų ir pečių juostos raumenų ištvermei nustatyti; 7 pasilenkimas pirmyn s dint testas s stis ir siekti lankstumui idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis 8 tepingas rankų judesių dažniui ir greičiui nustatyti; 9 10 5 m b gimas šaudykle b gimo greičiui ir vikrumui nustatyti; 10 30 m b gimas greitumui nustatyti; 11 m b gimas greitumo ištvermei nustatyti; 12 metrų b gimas bendrajai ištvermei nustatyti.

Šuolis į tolį iš vietos, testai s stis ir gultis, s stis ir siekti, tepingas ir 10 5 m b gimas šaudykle buvo atlikti pagal Eurofito Eurofitas, reikalavimus, kiti testai pagal J. Skernevičiaus ir kt. Pagal Idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis reikalavimus atliktų testų vidutiniai rezultatai buvo įvertinti pagal Lietuvos moksleivių Eurofito orientacines vertinimo skales Eurofitas, Tyrimo organizavimas Tyrimas atliktas metais: I tyrimas atliktas m.

Tyrime dalyvavo 32 Kauno miesto boksininkai, kurių amžius metų, sportinis stažas tyrimo pradžioje iki 1 metų. Antropometriniai matavimai ir fizinio parengtumo testai atlikti Kauno sporto klubų Dainralfas ir Gongas sporto sal se, o 10 5 m b gimo šaudykle, 30 m, m ir m b gimo testai LKKA manieže. Šie rodikliai atitinka Lietuvos bendraamžių moksleivių vidutines normas Eurofitas, Pagal Lietuvos moksleivių rodiklius šie mūsų tiriamųjų rezultatai atitinka bendraamžių kūno mas s vidurkį Eurofitas, Tokį nežymų kūno mas s svyravimą per mokslo metus gal tume paaiškinti tuo, kad dauguma tiriamųjų boksą prad jo lankyti būdami nedidel s kūno mas s.

Remiantis J. Analizuojant šuolio į tolį iš vietos rezultatus mano elementai didelio našumo riebalų degintojas, kad I tyrimo metu boksininkų vidutinis šio testo rezultatas buvo lygus ,2±4,1 cm, o II tyrimo metu ,5±4,0 cm 2 lent.

Šuolis į tolį iš vietos, cm ,2 ± 4,1 ,5 ± 4,0 ,9 ± 3,8 2 lentel 2. Kimštinio kamuolio metimas, cm ,0 ± 10,1 ,4 ± 11,0 ,9 ± 10,4 3. Plaštakos dinamometrija, kg 25,2 ± 1,4 29,6 ± 1,5 35,8 ± 1,3 4. Atsispaudimai per 30 sek. Atsilenkimai per 30 sek.

Prisitraukimai prie skersinio, k. Pagal Eurofito orientacines vertinimo skales Eurofitas, tiriamųjų šuolio į tolį iš vietos vidutiniai rezultatai I tyrimo metu buvo vertinami 6 balais, II tyrimo metu 7 balais, III tyrimo metu 8 balais 10 balų vertinimo skal je. Tiriamųjų kimštinio kamuolio metimo rezultatai ger jo nuo ,0±10,1 I tyrimas iki ,9±10,4 cm III tyrimas. Galbūt tokį rezultatų pager jimą l m tai, kad treniruočių metu pratimams rankų staigiajai j gai ugdyti buvo skiriamas gana didelis d mesys.

Pirmojo tyrimo metu boksininkai atliko 18,4±2,3 atsispaudimų per 30 s, II tyrimo metu 22,0±1,8, o III tyrimo metu 26,9±1,7 atsispaudimų. Manome, kad toks rezultatų pokytis yra tod l, kad per treniruotes didelis d mesys buvo skiriamas pilvo raumenų j gos ištverm s lavinimui.

I tyrimo metu boksininkų vidutinis atsilenkimų skaičius pagal Eurofito orientacines vertinimo skales Eurofitas, atitiko 4 balų, II tyrimo 6 balų, III tyrimo 7 balų vertinimą. Boksininkai I tyrimo metu atliko vidutiniškai 4,4±0,8 prisitraukimų prie skersinio, II tyrimo metu 4,9±0,6, o III tyrimo metu 6,7±0,6 prisitraukimų. Nors rankų j gos ištverm labai reikšminga bokse, bet tokia rezultatų kaita gali būti tod l, kad kai kurie vaikai labai nem gsta šio pratimo, be to, vienas sportininkas sirgo gruodžio m n.

I tyrimo metu boksininkų vidutiniai lankstumo rodikliai pagal Eurofito orientacines vertinimo skales Eurofitas, atitiko 4 balų, II tyrimo 5 balų, III tyrimo 6 balų vertinimą.

Manome,kad nežymų lankstumo ger jimą įtakojo tai, kad per treniruotes lankstumui lavinti buvo skiriamas nedidelis d mesys, nes bokso sporte lankstumas n ra labai reikšmingas siekiant pergalių sportin je kovoje. Per mokslo metus metų boksininkų fizinio išsivystymo rodikliai pakito nežymiai: ūgis padid jo vidutiniškai 1,9 cm, o kūno mas sumaž jo 0,1 kg. Prad ję lankyti treniruotes ir lankę jas visus mokslo metus tiriamieji visą šį laikotarpį pagal Eurofito orientacines vertinimo skales Eurofitas, buvo vidutinio ūgio, vidutin s kūno mas s, o jų kūno mas s indekso rodikliai atskleid, kad kūno mas yra per maža.

Tyrimas atskleid, kad boksą pasirenka gana vidutinio fizinio paj gumo ar net fiziškai silpni berniukai: I tyrimo metu nustatyta, kad šuolio į tolį iš vietos vidutinio rezultato vertinimas siek 6 balus, 10 5 m b gimo šaudykle 5 balus, o atsilenkimų, lankstumo ir tepingo tik 4 balus 10 64 65 balų vertinimo skal je. II tyrimo metu šuolio į tolį iš vietos ir lankstumo rodiklių vertinimas pager jo 1 balu, atsilenkimų per 30 s 2 balais, o tepingo ir 10 5 m b gimo šaudykle 3 balais.

III tyrimo metu nustatyta, kad visų testų rezultatų vertinimas pager jo dar 1 balu, tik tepingo 2 balais. Tyrimo pabaigoje šuolio į tolį iš vietos rezultatai jau buvo vertinami 8 balais, atsilenkimų per 30 s 7 balais, lankstumo 6 balais, tepingo ir 10 5 m b gimo šaudykle 9 balais.

Fizinio parengtumo rezultatų vertinimų pager idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis, manome, gali motyvuoti berniukus ir toliau lankyti bokso treniruotes.

Kitų fizinio parengtumo testų rezultatų įvertinti negal jome, nes literatūros šaltiniuose neaptikome vertinimo kriterijų šio amžiaus vaikams. Tiriamųjų fizinio parengtumo rodikliai per mokslo metus pager jo statistiškai reikšmingai; išimtis lankstumo, 30 m ir m b gimo rezultatų neženklus pager jimas. Taigi reikšmingi rezultatų skirtumai nustatyti atlikus šiuos testus: šuolį į tolį iš vietos, kimštinio kamuolio metimą, plaštakos dinamometriją, atsispaudimus per 30 s, atsilenkimus per 30 s, tepingo, 10 5 m b gimo šaudykle, b gant m.

Tai rodo, kad bokso treniruot s turi didel s įtakos metų berniukų staigiosios j gos, j gos ištverm s, rankos judesių dažnio ir aerobin s ištverm s lav jimui. Kauno m metų boksininkų ūgis ir kūno mas atitiko bendraamžių moksleivių vidurkį. Antropometriniai rodikliai per mokslo metus pakito nežymiai.

Tiriamųjų fizinio parengtumo rodikliai per mokslo metus daugumoje atvejų pager jo žymiai.

Sveika mityba esant keto. Viskas ką aš valgau.

Labiausiai pager jo šuolio į tolį iš vietos, kimštinio kamuolio metimo, plaštakos dinamometrijos, atsispaudimų per 30 s, atsilenkimų per 30 s, tepingo, 10 5 m b gimo šaudykle ir m b gimo rezultatai. Fizinio paj gumo testai ir metodika. Volbekien, S. Ivaškien, V. Fizinių ypatybių lavinimas per kūno kultūros pamokas: mokomoji knyga. Juknevičius, V. Jaunųjų boksininkų bendrojo fizinio parengtumo rodiklių informatyvumas. Kūno kultūra, 28, 66 Karoblis, P. Sportinio rengimo teorija ir didaktika.

Vilnius: Infoastras. Schmidt, R. Motor learning and performance. From principle to performance. Human Kinetics. Skernevičius, J. Sporto mokslo tyrimo metodologija. Atskleisti Kauno miesto vidutinio amžiaus gyventojų subjektyvaus savo sveikatos vertinimo sąsajas su socialiniais demografiniais bei sveikatos rizikos veiksniais.

Be to, jums nereikės valgyti iki gyvo kaulo įgrisusių produktų. Galėsite mėgautis paprastais ir skaniais patiekalais, tokiais kaip ketogeniniai blynai, florentietiška pica ir karameliniai saldainiai, kurių receptus rasite šioje knygoje. Ar galėjote kada pagalvoti, kad mesite svorį taip maitindamiesi?

Tyrimas buvo vykdomas metais Kauno mieste. Tiriamąją imtį sudar tiriamųjų vyrai ir moterys atsitiktin s imties būdu parinktų iš Kauno miesto gyventojų. Tiriamųjų amžius buvo nuo 35 iki 64 metų. Darbe buvo taikyta gyventojų apklausa, vertinamas fizinis aktyvumas laisvalaikiu, bendrojo cholesterolio koncentracija kraujo serume, arterinis kraujospūdis AKSjuosmens apimtis, ūgis, svoris, apskaičiuojamas kūno mas s indeksas KMI bei atlikta statistin duomenų analiz.

Tyrimo metu buvo naudojamas standartinis klausimynas, papildytas tyr jus dominančiais klausimais. Apklausos metu kiekvieno tiriamojo buvo prašoma subjektyviai įvertinti savo sveikatą pagal šiuos atsakymo variantus: 1 labai gera, 2 gera, 3 vidutin, 4 bloga, 5 labai bloga. Tiriant Kauno miesto metų gyventojų subjektyvų savo sveikatos vertinimą, nustatyta, kad labai gerai ir gerai savo sveikatą vertino 25,1 proc. Vyrai statistiškai reikšmingai subjektyviai savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą vertino dažniau nei moterys 29,8 proc.

Su amžiumi subjektyvus savo sveikatos vertinimas blog jo: metų grup je blogai ir labai blogai subjektyviai sveikatą vertino 6,3 proc. Vienmates analiz s duomenimis, blogesnis subjektyvus sveikatos vertinimas taip pat buvo susijęs su antsvoriu ar nutukimu, padid jusia juosmens apimtimi, padid idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis kraujospūdžiu, nepakankamu fiziniu aktyvumu.

Logistin regresin analiz atskleid statistiškai reikšmingą tikimybę, kad subjektyviai savo sveikatą blogiau vertins vyresnio amžiaus, nepakankamo fizinio aktyvumo, žemesnio socialinio statuso gyventojai, o taip pat moterys lyginant jas su vyrais.

Vienmat s analiz s duomenys parod, kad blogesnis subjektyvus sveikatos vertinimas susijęs su antsvoriu ar nutukimu, padid jusia juosmens apimtimi, padid jusiu kraujospūdžiu, nepakankamu fiziniu aktyvumu.

Raktažodžiai: vidutinio amžiaus gyventojai, subjektyvus sveikatos vertinimas, sveikatos rizikos veiksniai. ĮVADAS Psichologin sveikatos apibr žimo koncepcija teigia, kad svarbiausia, kaip savo sveikatą interpretuoja pats individas Kal dien ir kt. Subjektyvus sveikatos vertinimas yra daugiareikšm sąvoka, turinti sąsajų su asmens sveikatos būkle bei ją sąlygojančiais veiksniais Bailis et al.

Pastarieji gali daryti įtaką teigiamam arba neigiamam sveikatos vertinimui. Savo ruožtu, subjektyvus savo sveikatos vertinimas, būdamas tarpiniu kintamuoju tarp objektyvių 67 68 sveikatos problemų ir subjektyviai įvertintos gyvenimo kokyb s, gali lemti asmens nusiteikimą naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Pavyzdžiui, nurodoma, kad nepalankiai savo sveikatą vertinantis asmuo yra pasirengęs vartoti vaistus, laikytis nurodyto sveikatos priežiūros režimo Moum, Kita vertus, nors savo sveikatos vertinimas yra subjektyvus, tačiau moksliniai tyrimai ir gydomoji praktika patvirtina, kad šis kriterijus atspindi ne tik fizinę bei emocinę asmens būklę, bet ir bendrą savijautą, daugelį kitų psichofiziologinių reiškinių.

Jis taip pat leidžia prognozuoti asmens sveikatos būklę. Antai, taikant daugiamat s logistin s regresijos modelį, nustatytos l tinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių sąsajos su subjektyviu sveikatos vertinimu: vyrų nutukimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas, o moterų arterin hipertenzija bei nutukimas susiję su blogesniu savo sveikatos vertinimu Armonait, Yra duomenų, rodančių, jog neigiamas požiūris į savo sveikatą gali būti susijęs su trumpesniu gyvenimu, nesavalaike mirtimi, o prašymas įvertinti savo sveikatą yra tolygus subjektyviam gyvenimo trukm s įvertinimui Goštautas ir kt.

Išsakyti teiginiai leidžia padaryti išvadą, kad visose sveikatos priežiūros grandyse svarbu yra keisti žmonių požiūrį į savo sveikatą. Tokio požiūrio pasikeitimui lemiamos įtakos gali tur ti įvairių sveikatos rizikos veiksnių mažinimas. Antra vertus, taikant sveikatos rizikos veiksnių paplitimą mažinančias profilaktinio pobūdžio programas, svarbu atsižvelgti į veiksnius, galinčius daryti įtaką subjektyviam sveikatos vertinimui.

Tokių veiksnių nustatymas visų pirma svarbus l tinių neinfekcinių ligų profilaktikai, nes taikant įvairias profilaktinio poveikio programas svarbu atsižvelgti ne tik į rizikos veiksnių paplitimą, bet ir į kitas asmens charakteristikas, galinčias padidinti arba sumažinti poveikio priemonių veiksmingumą. Tokiomis charakteristikomis gal tų būti socialiniai demografiniai veiksniai. Jų, kaip ir kitų sveikatos rizikos veiksnių, sąsajų su subjektyviu savo sveikatos vertinimu atskleidimas šio tyrimo objektas.

Planuojant tyrimą, r m m s pirmine prielaida, kad subjektyvus savo sveikatos vertinimas priklauso mesti svorį miego metu tik nuo asmeniui būdingų sveikatos rizikos veiksnių mūsų tyrimo atveju nuo nepakankamo fizinio aktyvumo, padid jusio kraujospūdžio, juosmens apimties bei antsvoriobet ir nuo sociodemografinių rodiklių.

Tarp pastarųjų prognozavome amžiaus, lyties, išsimokslinimo bei socialinio statuso svarbą. Tyrimo tikslas atskleisti Kauno miesto vidutinio amžiaus gyventojų subjektyvaus savo sveikatos vertinimo sąsajas su socialiniais demografiniais rodikliais bei sveikatos rizikos veiksniais.

Tiriamųjų grupę sudar Kauno miesto metų gyventojų vyrai ir moterysatsitiktinai parinktų vykdant metais gyventojų sveikatos patikrinimą KMU Kardiologijos institute pagal Tarptautin s programos 68 69 MONICA protokolą. Visi atrinkti tyrimui dalyviai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes. Darbe buvo taikyta gyventojų apklausa, vertinama bendrojo cholesterolio koncentracija kraujo serume, arterinis kraujospūdis AKSjuosmens apimtis, ūgis, svoris, apskaičiuojamas kūno mas s indeksas KMI bei atlikta statistin duomenų analiz.

Visi objektyvūs sveikatos rodikliai nustatyti KMU Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos darbuotojų. Vienas iš pagrindinių mūsų atlikto tyrimo metodų gyventojų apklausa.

Tyrimo metu buvo naudojamas įprastinis klausimynas fizinio aktyvumo nustatymui, papildytas tyr jus dominančiais klausimais.

Gyventojų apklausa buvo vykdoma lankantis jų namuose, iš anksto aptarus vizitą. Apklausos metu tiriamiesiems žodžiu buvo pateikiami anketos klausimai, atsakymus į kuriuos pild apklausos vedantysis. Vykdant apklausą buvo vadovaujamasi etiniais ir teisiniais tyrimo principais.

Visi tyrimo dalyviai buvo informuoti apie tyrimo tikslą, duomenų anonimiškumą. Lyginamoji anketos duomenų analiz buvo atlikta pagal gyventojų lytį, išsimokslinimą, socialinę pad tį bei jų fizinį aktyvumą laisvalaikiu subjektyvaus sveikatos vertinimo kontekste. Fizinį aktyvumą vertinome pagal dažnį, nurodant, kiek kartų asmuo per savaitę yra fiziškai aktyvus fiziškai aktyvių grupę sudar tie, kurie apklausoje nurod, jog laisvalaikiu kasdien, 4 6 arba 2 3 kartus per savaitę, mankštinasi mažiausiai 30 minučių taip, kad suprakaituotų ir padažn tų kv pavimas, o fiziškai pasyvių grupę sudar tiriamieji, kurie tai dar kartą per savaitę, m nesį ar dar rečiau.

Į šią grupę taip pat buvo įtraukti asmenys, kurių kraujospūdis buvo normalus, tačiau jie paskutinių dviejų savaičių numesti svarų per 3 dienas gyje, vartojo vaistus, mažinančius kraujospūdį. AKS buvo matuotas gyvsidabriniu sfigmanometru dešin je rankoje 2 mm Hg tikslumu, du kartus.

Analizei naudotas dviejų matavimų vidurkis. Kūno svoris buvo vertinamas pagal kūno mas s indeksą KMIkuris apskaičiuojamas idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis svorio kg ir ūgio m² santykiu. Taip pat buvo matuojama centimetru juosmens apimtis: moterims norma buvo 86 cm ir mažiau, o vyrams cm ir mažiau.

Tyrimo duomenų suvedimui ir apdorojimui buvo naudojama duomenų bazių valdymo sistema SPSS Lyginant tiriamųjų grupių statistinį duomenų skirtumą, 69 70 reikšmingumas buvo tikrintas naudojant Stjudento t bei chi kvadrato χ² kriterijus. Ryšys tarp subjektyvaus sveikatos vertinimo ir sociodemografinių bei sveikatos rizikos veiksnių įvertintas idlife 28 dienų svorio metimo iššūkis galimybių santykiu ŠS. Sudarant pasikliautinąjį intervalą PIpasirinktas 95 proc. Moterų, vertinusių savo sveikatą labai gerai ir gerai, buvo statistiškai reikšmingai mažiau nei vyrų atitinkamai 21,4 proc.

Labai blogai ir blogai savo sveikatą vertino 13,6 proc. Taip pat tyr me negatyvaus sveikatos vertinimo sąsajas su amžiumi, kūno mas s indeksu, arteriniu kraujospūdžiu, fiziniu aktyvumu, socialine pad timi bei išsimokslinimu.

Šioje analiz je vyrų ir moterų duomenys buvo apjungti. Statistiškai reikšmingas ryšys buvo nustatytas tarp įvairių amžiaus grupių ir subjektyvaus sveikatos vertinimo 1 pav.

Amž iaus grup s 1 pav. Mažiau ryškūs skirtumai tarp grupių buvo pasteb ti gyventojams vertinant savo sveikatą kaip vidutinę. Tuo tarpu vertinančių savo sveikatą blogai ir labai blogai vyriausioje amžiaus grup je buvo 19,6 proc.

Duomenys pateikiami 2 paveiksle. Subjektyvaus sveikatos vertinimo ir KMI duomenų palyginimas. Statistiškai reikšmingas skirtumas pasteb tas ir tarp arterinio kraujospūdžio duomenų bei subjektyvaus sveikatos vertinimo. Tie tyrimo dalyviai, kurių arterinis kraujospūdis atitiko normą, dažniau savo sveikatą vertino kaip labai gerą ir gerą palyginus su tais, kurių kraujospūdis buvo padid jęs atitinkamai 29,0 proc. Statistiškai reikšmingi skirtumai taip pat nustatyti lyginant subjektyvaus sveikatos vertinimo ir juosmens apimties duomenis 1 lentel.

Statistiškai reikšmingų skirtumų nepasteb ta juosmens apimties grup se tiriamiesiems vertinant savo sveikatą kaip vidutinę. Rasti skirtumai lyginant subjektyvaus sveikatos vertinimo duomenis su socialine tirtųjų pad timi.